Naujienos
Kelionės / žygiai
Kas yra kas...?
------------
E–paštas

KELIONĖ APLINK LIETUVĄ – II DALIS
2000 09 29 – 2000 10 01

Nuotraukas žiūrėkite čia
Maršrutas: Zarasai – Visaginas – Ignalina – Švenčionys – Pabradė – Vilnius
Davyvauja: Donatas ir Remigijus


             Rugsėjo 29 – spalio 1 dieną vyko KB organizuojama kelionė aplink Lietuva "Mes niekur neskubam". Šios kelionės istorija labai sena: maždaug prieš metus sugalvojome, kad mes beveik nekeliavome po mylimą Lietuvą. Todėl kartą prie alaus bokalo (taip sprendžiamos visos problemos ir kyla geriausios idėjos) mes išmąstėme, kad apvažiuoti aplink Lietuvą tiesiog PRIVALOME!!!
             Lygiai prieš metus išvažiavome ir per keturias dienas sugebėjome nutranzuoti nuo Jurbarko iki Zarasų. Kažkur Žeimelio kelyje mes supratome, kad šiemet tėvynės nepadarysime. Ir nusprendėme, kad kitais metais tokiu pat metu ir vėl važiuosime, ir važiuosime tol, kol apvažiuosime visą Lietuvą. Būtent tada ir gimė idėja visą šį reikalą pavadinti "Mes niekur neskubam". Iš tiesų mes niekur neskubėjome...

             KB organizuojamos kelionės aplink Lietuvą "Mes niekur neskubam" taisyklės:
1. Dalyviai startuoja ten, kur ankstesniais metai finišavo.
2. Dalyviams draudžiama vilkėti ryškią aprangą.
3. Dalyviams draudžiama tranzavime naudoti daiktus, kurie išskiria iš minios (pvz. atšvaistai, mirksiukai, kilimėliai...)
4. Ryte dalyviai pradeda tranzuoti tik gerai išsimiegoję.
5. Pradėjus temti dalyviai baigia tranzuoti.
6. Dalyviai kiekvieną vakarą privalo sukurti laužą, valgyti karštą maistą ir gerti alų, vyną...
7. Kelionė baigiasi:
             a) kai vienam iš dalyvių baigiasi laisvas laikas,
             b) kai vieną iš dalyvių užknisa tranzuoti.
8. Dalyviai neprivalo tranzuoti kai:
             a) lyja,
             b) šalta,
             c) tingi vienas iš dalyvių,
             d) "užlinksta" netoli vieno iš dalyvių namų.
9. Draudžiama vienos kelionės metu apvažiuoti aplink visą Lietuvą.
10. Dalyviai turi neskubėti...

PASTABA: pastabų nėra.


Penktadienis


             Prieš metus pradėtą kelionę mes baigėme Zarasuose, todėl (kaip ir byloja pirma taisyklė) antrą kelionės dalį mes turėjome pradėti Zarasuose. Ir iškeliavome mes tą penktadienio vakarą Zarasų link. O sekėsi nekaip: pirmiausiai, visas Molėtų kelias buvo apstatytas tiulieniais, antra, pirmas punktas taip sunervino, kad ir antro ir nereikia...
             Užsilenkėm valandai, o po valandos atsilenkėm, nes sustojo ratai, nuvežė į Uteną. Kai atvažiavom į Uteną buvo jau didelis vakaras, todėl vietinėje parduotuvėje nusipirkę alaus patraukėme Utenos pabaigos link. Už miesto susikūrėme laužą, pavakarojome, o alus buvo mūsų geriausias draugas...


Šeštadienis

             Atsikėlėm anksti. Šalta, šlapia... To įtakoti greitai atsiradom kelyje ir šiltoje mašinoje, važiuojančioje į Daugailius. Čia paėmėm ratus iki Degučių, o iš Degučių išvažiuojam į Zarasus. Į Zarasus vežęs vairuotojas pasakojo, kad tarybiniais metais stoparai vairuotojams už pavežimą duodavo korteles. O už tas korteles vairuotojas gaudavo nuolaidų. Kokių gaudavo nuolaidų vairuotojas neprisiminė, o aš neįsivaizdavau...
             Zarasai – miręs reikalas. Tik žmonių gatvėse buvo daugiau nei pernai, nes buvo šeštadienis, vyko kažkokia mugė. Aplankėm mugę ir keletą parduotuvių, aplankėm ežerą, išgėrėm alaus... Oras buvo šiltas, švietė saulė, todėl ir Zarasai man šiemet labiau patiko...
             Kai Zarasai nusibodo, išvažiavome Visagino link. Dviem mašinom atvažiavome į vietą, nuo kurios iki atominės elektrinės buvo maždaug šeši kilometrai. Tuos šešis kilometrus nuėjome per dvi valandas, o kelias mums labai patiko. Ir gamta ten patiko. Aplink viskas taip grėsmingai atrodė: tuščia, dideli vamzdžiai aplink, ir laidai dideli... Tikriausiai taip pat atrodo Černobylio AE... Pavaikščiojom po IAE teritoriją, tada susiradome valgyklą, valgėme. Tiesa, valgykloje bandžiau kalbėti lietuviškai, niekas manęs nesuprato. Ten visi rusakalbiai, net meniu lietuviško nėra. O maistas labai pigus, na dėl kokybės abejonių kilo...
             Pavalgėme ir išėjome žiūrėti į trečiąjį reaktorių, kurio taip ir nebaigė statyti. Pažiūrėjome, pafotografavome, išgėrėme alaus ant Drūkšių ežero kranto, pažiūrėjom į Baltarusiją iš toli... Nuotaika buvo pakili – juk mes esame prie IAE, o diena saulėta ir šilta...
             Ėjome Visagino link, o pakeliui sutranzijom jaunimą, kuris mus nuvežė į Visagino pabaigą. Greitai paėmėm ratus iki Ignalinos, o iš ten ėjome pažiūrėti į Palūšę. Pažiūrėjom – gražu, išgėrėme po butelaitį alaus, ėjome atgal. Nestabdomas sustojo kunigas, atvežė į Ignaliną. O čia paėmėm ratus iki Didžiasalio. Miegojom pakelėje. Laužą, šiltą maistą ir alų turėjome...


Sekmadienis

             Kelyje mašinų nulis. Bet išmintis byloja: jei yra kelias, bus ir mašina. Ir tikrai, mašina buvo, nuvažiavome į Švenčionis. Na Švenčionys kaip Švenčionys, nieko naujo neradome, tranzijom toliau. Atvažiavome į Pabradę. Pabradėje irgi nieko naujo... Nemenčinė... Maždaug per pietus su fūra atvažiavome į Vilnių. Vairuotojas išleido Turniškių miškuose, į Antakalnį nuvažiavome autobusu. Čia ir baigėsi kelionės aplink Lietuvą antra dalis. Bus trečia dalis, laukite...

Copyright © 1999 – 2011 by Remigijus Launikonis. All rights reserved.
E–mail: remigijus.launikonis(eta)gmail.com. Atnaujinta: 2012 09 05