Naujienos
Kelionės / žygiai
Kas yra kas...?
------------
E–paštas

SLIDINĖJAM MAŽDAUG PRIE BRAŽUOLĖS
2005 01 29 – 2005 01 30

Nuotraukas žiūrėkite čia
Maršrutas: Vievis – Neries ir Bražuolės santaka – Vievis
Davyvauja: Gražina, Kristina, Audrius, Kristė, Raimis, Remigijus


             Teoriškai, slidinėjimo pradžia buvo šeštadienį 9:00AM, nes šeštadienį 9:00AM kiti dalyvautojai pradėjo slidinėjimą Vievyje. Bet man slidinėjimo pradžia buvo truputį kitokia nei likusiems, nes 9:00AM aš laikiau "Ekonominės analizės" egzaminą. Egzaminą išlaikiau ir lygiai 11:30AM atsiradau Vievyje. Kirtau įvairius kampus ir maždaug po pusantros valandos pasivijau kitus slidinėtojus. Žo, viskas gerai...
             O gamta tokia graži, jau buvau pamiršęs kaip atrodo miškas žiemą... Tik sniego mažoka. Bet žinok žmogau, juk šiemet tokia durna žiema, ir gal tai paskutinis sniegas. Todėl laukti negalima, geriau mažai, nei visai ant ledo... Iščiuožėme, ir čiuožti mums patiko...
             Ir klaidžiojome mes laukais bei miškais. O pakeliui viską fotografinome, kaipgi be to... Apsnigtos nedidelės eglutės ir didelės eglės... Ir nedidelės, ir didelės... Ir ne eglės... Daug nuotraukų galėtum daryti, žmogau... Mes ir darėme...
             Čiuožėme ir nučiuožėme į Bražuolės ir Neries santaką. Buvo maždaug vakaras, ir sugalvojome čia pamiegoti. Išsivirėm košę, suvalgėme ją, bet ne visą, nes prieš tai prisivalgėme daug lašinių, išgėrėme truputį svaigalų... Tada pasistatėme firminį žieminį namuką iš celofano. Receptą, kaip statyti firminį žieminį namuką iš celofano, skaitykite čia. Tik laužas atrodė liūdnai. Malkų daug, bet viskas peršalę, nedegė, nors ir kaip nuoširdžiai į jį pūtėme...
             Jau žygio organizavimo metu paaiškėjo, kad ne visi slidinėjimo dalyvautojai nakvos. Nakvotojų buvo lygiai trys, o Kristina, Kristė ir Raimis išvažiavo namo. Išlydėjome draugus ir pradėjome tvarkyti savo buitį; pirmiausiai nunešėme laužą arčiau firminio žieminio namuko iš celofano, tada prikapojome smulkių malkų, uždegėme. Kai laužas normaliai įsidegė, mes jį padarėme didelį ir ilgą. Pasidarė šviesu ir šilta. Prisinešėme dar malkų, išgėrėme dar svaigalų, suvalgėme Kristės "tinginį" (čia toks pyragas, receptą skaitykite čia), ir žiūrėjome į ugnį... Kai nusibodo žiūrėti, nuėjome miegoti. Pusė nakties miegoti buvo karšta, kitą pusė nakties laužas nedegė...
             Sekmadienį ryte pirma atsikėlė Gražina ir pradėjo triukšmauti – kapojo malkas. Aš buvau antras, bet – vos vos... Juk taip šalta lįsti iš miegmaišio... O dar kojas kišti į batus, kurie sušalę ir suledėję... Ir kojos į juos netelpa... O mano batų raišteliai mokėjo stovėti. Maždaug penkias minutes su ne pilnai apautais batais pastrikinėjau aplink dar neįsidegusį laužą, tada nulėkiau prie šaltinio, pasėmiau vandens, ir kai su vandeniu atlėkiau, kojos jau tilpo į batus. Dar maždaug po penkių minučių batus užsirišau... Tada atsikėlė Audrius, ir man buvo juokinga, kad jo batų raišteliai stovi, o kojos netelpa į batus...
             Pavalgėme, susikrovėme daiktus ir iščiuožėme. Oras buvo keistas – truputį saulė švietė, truputį buvo apsiniaukę ir snigo. Čiuožėme, žiūrėjome, fotkinome. Apie 15:00 atčiuožėme į Vievį. Sėdome į mašiną, čia ir pasibaigė slidinėjimas.

Copyright © 1999 – 2011 by Remigijus Launikonis. All rights reserved.
E–mail: remigijus.launikonis(eta)gmail.com. Atnaujinta: 2012 09 05