Naujienos
Kelionės / žygiai
Kas yra kas...?
------------
E–paštas

PERŠOKŠNA
2005 05 28 – 2005 05 29

Nuotraukas žiūrėkite čia
Maršrutas: čia
Davyvauja: Rita, Raselė, Kristė, Andrius, Linelis, Diana, Vaidas, Remigijus



             Ir ką čia pasakoti, juk nieko naujo... Jau seniai man nusibodo pilkas miestas su juokingais žmonėmis ir smirdančiu oru, o mano vargšė išūžta galva ir vėl skelbė bankrotą... Mano draugams panašiai, todėl mes ir išvažiavome ieškoti tylos ir žalios spalvos. O tai rasti nusprendėme mažame tyliame upelyje – Peršokšna, kuris teka per labai žalią Labanoro girią. Važiavome aštuoniese – penki vilniečiai ir trys kauniečiai. O susitikome mes Labanoro miestelyje prie gražios bažnyčios. Kadangi žinojom, kad Peršokšnoje yra daug užvartų, o plaukimas per užvartas kainuos mums daug laiko, nusprendėme plaukimą pradėti Januliškyje ir baigti Liūlinėje.
             Gražus upelis yra Pešokšna. Vandens buvo daug, nors ir vasara, o Labanoro girios peizažai tiesiog įkvepiantys... Plaukėm lengvai ir greitai, nes užvartų buvo ne tiek daug, kiek tikėjomės rasti. Pietavom ant didelio gražaus šlaito, o nakvynei stojome labai netoli nuo santakos su Lakaja. Čia gėrėme alų ir vyną, kepėme blynus, maudėmės ir šaudėme į tuščias alaus skardines. O kiek uodų buvo... Ir jokie purškalai nepadėjo. Tiesiog baisu!
             Ryte plaukėme toliau, ir greitai priplaukėme Lakają. O dar po šiek tiek laiko – ir Žeimeną. Išlipome Liūlinėje, išsidžiovinom laivus, pavalgėm, pasimaudėm, susikrovėm daiktus ir išvažiavom kas kur – vieni į Vilnių, kiti į Kauną.

Copyright © 1999 – 2011 by Remigijus Launikonis. All rights reserved.
E–mail: remigijus.launikonis(eta)gmail.com. Atnaujinta: 2012 09 05