Naujienos
Kelionės / žygiai
Kas yra kas...?
------------
E–paštas

STRĖVOS REGIONINIAME PARKE TIESIOG SLIDINĖJAME...
2006 01 07

Nuotraukas žiūrėkite čia
Dalyviai: Aurelija, Audrius, Alvydas, Mindaugas, Remigijus



             Neliūdnos, nešaltos ir beveik saulėtos dienos rytas. Mes penkiese ir su slidėmis išlipame Bajorų kaime. Čia paliekame savo automobilį ir iščiuožiame į rytų pusę. Į rytus čiuožti juk nereiškia čiuožti į pietus. Kyla retorinis klausimas: kodėl mums pasidarė karšta...!? Nusirengiame dalį rūbų, padarome kelias peizažines nuotraukas, čiuožiame toliau. Sniego ne per daugiausia, todėl čiuožti per sniegą reiškia čiuožti per žolę. Kažkaip surandame keliuką, čiuožiame keliuku, čiuožiame į kalną. Vėliau kertame asfaltuotą kelią Švenčionys – Anykščiai ir sukame į Lietuvos šiaurės rytus. Įspūdingus peizažus pamatome nuo sniege beveik paskendusio kalno, ir mes juos įamžiname savo skaitmeninių fotoaparatų duomenų saugyklose. Čiuožiame nuo kalno. Kadangi čiuožti nemokame, krentame ir išsimozojame sniegu. Teisinamės tuo, kad mažai sniego, todėl slidės kliūva už žolių... Įčiuožiame į miškelį, per kurį teka siauras upelis. Persikeliam į vieną upelio pusę, po to atsikeliam atgal. Vėl keliamės į kitą pusę, staiga lūžta permestas per upelį rąstas. Aurelija viena koja įkrenta į upelį. Toliau seka kojinės keitimas, kojos kišimas į "Maxima" maišelį ir į šlapią batą. Be abejo, visas procesas yra išsamiai fotografuojamas... Čiuožiame toliau, pričiuožiame kalną. Ant kalno pietaujame. Pietaujame kaip ir visada – lašiakai, arbata, samagonas... Po pietų čiuožiame nuo kalno. Kalnas yra tankiai apaugęs medžiais, todėl čiuožti nuo kalno reiškia čiuožti nuo kalno su kliūtimis. Maždaug čia aš krentu ir susilaužau vieną savo dešinės rankos pirštą. Pričiuožiame ežeriuką, kurio ledas yra neaiškus. Tolumoje pamatome žvejį. Žvejys yra ant ledo, darome prielaidą, jog ant ledo galime būti ir mes. Perčiuožiame ežeriuką, ežeriuko ledas skeldėja. Čiuožiame per pievas ir kalnus. Tolumoje pamatome vieną kaimelį ir kitą kaimelį, girdime asfaltuotu keliu važiuojančius automobilius. Pereiname šį kelią ir traukiame į miškelį, kadangi jau temsta. Kertame sausus medžius, kuriame laužą, verdame košę. Nors planavome žygį su nakvyne, dar šiąnakt grįšime į Vilnių. Todėl namuko nestatome, malkų daug nerenkame, tiesiog ilgai vakarojame... Kažkada naktį čiuožiame nuo aukšto kalno. Kalnas ypatingai didelis, bet mes negriūname. Pričiuožiame automobilį prie kaimo, išauname petardą ir keliaujame namo...

Copyright © 1999 – 2011 by Remigijus Launikonis. All rights reserved.
E–mail: remigijus.launikonis(eta)gmail.com. Atnaujinta: 2012 09 05