Naujienos
Kelionės / žygiai
Kas yra kas...?
------------
E–paštas

LATVIJA, GAUJOS NACIONALINIS PARKAS: PLAUKIAM RAUNA IR AMATA
2006 04 29 – 2006 05 01

Nuotraukas žiūrėkite čia
Dalyviai: Justė, Julius, Alvydas, Jurga, Vytenis, Neringa, Rita, Stasiukas, Remigijus



             Du automobiliai, kuriuose sėdėjo devyni žygeiviai, iš Vilniaus išvažiavo ankstų šeštadienio rytą. Buvo maždaug 4:00, todėl Vilnius ir apskritai viskas aplinkui dar skendėjo tamsoje ir tyloje. O giedras nakties dangus, kuriame žibėjo ryškios žvaigždės, bylojo apie busimą saulėtą dieną, kuri bus rytoj, poryt ir pasak sinoptikų laikysis visą kitą ateinančią savaitę...
             Šįkart mes keliavome į Latviją, o mūsų tikslas buvo plaukti Gaujos intakais, kurių turėjome visą sąrašą. "Vilko valandą" mes išgyvenome kažkur už Panevėžio. O čia prasidėjo "Via Baltika" kelio remontas. Šis remontas sąlygojo super lėtą važiavimą mūsų tikslo link. Bet gerai viskas baigėsi gerai, ir šeštadienį 11:00 mes jau žvalgėme Vaivės upelį, kuris, pasak Alvydo, turi didelį kritimą ir būtų gerai jei turėtų ir didelį vandenį. Deja, vandens buvo tiek, jog Vaivę galėjai dviračiu pravažiuoti, todėl nukeliavome pasižiūrėti į kitą upelį – Raunį. Bet ir šis buvo ne ką vandeningesnis. O kai apsilankėme Raunoje prie Vaivės ir Raunio žiočių (abu šie upeliai į Rauną įteka beveik toje pačioje vietoje), supratome jog su vandeniu Latvijoje reikalai prasti, todėl nusprendėme nutraukti kitų upelių žvalgybą ir plaukti Rauna, kuri buvo nors ir ne tokia įdomi, bet bent vandeninga...
             Keturiais "Edelveisais", "Saide", "Lukna" ir "Karaganu" pradėjome mes plaukti nuo tilto kelyje Rauna – Liepa. Rauna – upelis sraunus, ir kadangi jis teka per miškus, jame tiesiog pilna užvartų. Dėl užvartų ir kitų kliūčių plaukti buvo nenuobodu, bet nuolatinis "iš laivelio, į laivelį" nuvargino dviviečio ekipažo narius, todėl nors dalis žygeivių ir norėjo plaukti iki 21:00, nakvynei stojome 19:00.
             Kita dieną artėjant prie žiočių Rauna tapo vandeningesnė, o užvartų pastebimai sumažėjo, todėl paskutinį upės trečdalį įveikėme labai greitai. Šiaip, Rauna – upelis vertas žvakių, nes jis teka per visiškai laukinį mišką, kuriame nėra žmonių ir pilna sausų malkų, upelis gana sraunus, o statūs jo krantai padaryti iš smiltainio atrodo išties įspūdingai...
             Plaukimą baigėme sekmadienį priešpiet prie tilto kelyje Cesis – Liepa. Greitai susirinkome visas manatkes ir po geros valandos laivelius įmerkėme Amatoje prie Karli kaimo. Amata, nors ir neturėjo didelio vandens, buvo akmenuota ir srauni. Todėl upelio rėvos ir manevravimas tarp akmenų padarė plaukimą visai įdomų, jau nekalbant apie įspūdingus Amatos krantus į kuriuos žiūrėjome ir žiūrėjome...
             Nakvynei stojome truputį žemiau Zvartes jezis, prieš tai dar apžiūrėjome olą esančią kitame nakvynės vietos krante, o vakarienei prisileidome beržo sulos...
             Kitą dieną priešpiet įplaukėme į Gaują. Gauja plati ir nuobodi upė, todėl apsidžiaugėme kai priplaukėme Skalupes miestelį, kur ir buvome palikę vieną automobilį. Toliau – penkios valandos vairavimo, ir 20:00 mes įvažiavome į Vilnių.

Copyright © 1999 – 2011 by Remigijus Launikonis. All rights reserved.
E–mail: remigijus.launikonis(eta)gmail.com. Atnaujinta: 2012 09 05