Naujienos
Kelionės / žygiai
Kas yra kas...?
------------
E–paštas

ŪLA
2007 03 03 – 2007 03 04

Nuotraukas žiūrėkite čia
Maršrutas: nuo Rudnios iki Zervynų
Dalyviai: Stasiukas, Audrius, Ona, Mykolas, Tomas, Jurga, dar viena Jurga, Rita, Liudas, Kristė, Sonata, Remigijus



             Ūla – gražus upelis. Vasarą jis toks populiarus tarp turistautojų, jog geriau čia kojos nekelti. Bet visai kitokia Ūla yra žiemą. Šiuo metų laikų čia tuščia ir ramu. Varėnos miško spygliuočiai ir žiemą žaliuoja, o gražieji smėlėtieji Ūlos šlaitai dažnai būna nuogi, todėl žiemą Ūla yra labai graži, sako, net gražesnė nei vasarą. Aš pats to nežinau, nes vasarą Ūla niekada neplaukiau...
             Į Ūla išsiruošėme nes labai norėjome kažkur plaukti. Po didelių šalčių dažnas Lietuvos upelis yra sukaustytas ledo, bet su Ūla viskas kitaip. Šaltinių gausiai maitinamas, šis upelis užšąla tik kai ilgai laikosi didelis minusas. Taigi nenorėdami rizikuoti užsirauti ant ledo kituose upeliuose, mes išsirinkome senąją, patikimąją Ūlą. Susirinko gausi kompanija. Jei tau, skaitovas, įdomu kiek ir kas plaukė, žiūrėk šeštą eilutę į apačią nuo pavadinimo. Nusprendėme pradėti nuo Rudnios, nes žemupyje plaukėme prieš metus (lai būna kas nors naujesnio). Plaukimo finišu išsirinkome Zervynas. Kadangi sniego Dzūkijoje daug, trumpasis kelias nuo Rudnios į Zervynas buvo visiškai nepravažiuojamas, tad, užmesdami mašiną į Zervynas, ilgai važiavome aplinkui. Pagaliau atsiradome ant vandens.
             Upelis buvo platus ir truputį sraunus. Toks jis tenkino mūsų poreikį – nerūpestingai plaukti upeliu be užvartų. Atrodo viskas paprasta ir lengva, bet Tomas vistik sugebėjo iškristi. Plaukėme keturias valandas. ~17:00 už Kašėtų radome nuotabią vietą nakvynei, tad sustojome. Čia pastatėme palatkes, susikūrėme lauželį, kaip ir visada išsivirėme košytę. Visai vakare prie mūsų prisijungė Stasiukas ir Audrius. O vakare Tomas sugalvojo, jog po maudynių keisdamas rūbus pakabino mašinos raktus ant šakelės. Persirengė, nuplaukė, o raktai tai liko... Supratome, kad kažkas rytoj kelsis anksti ir eis ieškoti raktų. Vakarojome ilgai...
             Rytas buvo labai gražus. Fotografai ieškojo kadrų, sušalėliai sėdėjo prie laužo ir gėrė arbatą, miegaliai pakavo savo daiktus. Išplaukėme vėlai. O kur mums skubėti, juk savaitgalis. Po pietų priplaukėme Zervynas. Sustojome praplaukę rėvą po geležinkelio tiltu. Supakavome laivelius, atvairavome mašinas ir iškeliavome namo.

Copyright © 1999 – 2011 by Remigijus Launikonis. All rights reserved.
E–mail: remigijus.launikonis(eta)gmail.com. Atnaujinta: 2012 09 05