Naujienos
Kelionės / žygiai
Kas yra kas...?
------------
E–paštas

KOLKA
1999 05 29 – 1999 05 30

Nuotraukų nėra
Maršrutas: Kaunas (LT) – Kekava (LV) – Juramala (LV) – Roja (LV) – Kolka (LV) – Talsi (LV) – Stende (LV) – Sabile (LV) – Kuldiga (LV) – Liepoja (LV) – Nica (LV) – Klaipėda (LT) – Kaunas (LT)
Dalyvauja: Kelio broliai



             Šį savaitgalį vyko "Kelio brolių" kelionė į Kolką, t.y. KB pavasario sezono uždarymas. Dalyvavo aštuoni žmonės, tačiau mano žiniomis tikslą pasiekė tik keturi: Jotvingė, Renata, Asta ir aš. Nežinau kur dingo kiti... Gal padaugino latviško alaus, o gal smigo kokioje nors skylėje... (???) O jų tikrai buvo...
             7:00 į trasą išėjome keturiese – Jotvingė, Renata, Asta ir aš. Po penkių minučių sustojo dvi fūros, kurios važiavo į Rygą. Jotvingė išvažiavo su Renata, o aš – su Asta. 12:30 mes (aš ir Asta) buvome Kekavoje. Trimis mašinomis nuvažiavome į Jurmalą. Neturėjome žemėlapio, tik miestų, pro kuriuos turime važiuoti, sąrašą, todėl išlipome Jurmalos pradžioje, nežinodami koks ilgas šis miestas. Paplaukiojome jūroje ir keliavome toliau. Jurmaloje sėkmingai pritaikėme citystop'ą ir trimis mašinomis išvažiavome į miesto pabaigą.
             Stojo gerai, tačiau vežė po 3 – 5 kilometrus. ~16:00 sutranzinom mersą, su kuriuo nuvažiavome 70 kilometrų. Dar dvi mašinos, ir mes jau Rojoje. O čia – totali SKYLĖ!!! Per pusvalandį į Kolkos puse pravažiavo dvi mašinos ir tos rodė, kad suka. Pravalas! Tranzinom dvi valandas. Nieko. Pradėjo temti, pradėjom nerimauti. Žūtbūt turėjome nuvažiuoti į Kolką, todėl nusprendėme tą 32 kilometrų atkarpą įveikti autobusu. Susiradome autobusų stotelę, o artimiausias autobusas į Kolką važiuos tik rytoj 10:00. Palakstėme po miestelį, siūlydami vietiniams gyventojams du latus, jeigu jie nuveš mus į Kolką. Greitai susiradome du gyventojus, kurie sutiko. Ir ~20:00 mes su jais 110 km/h lėkėme Kolkos link. Tiesa, jie buvo gerokai viršiją leistiną alkoholio kiekį, todėl vairuotojas važiuodavo tai kelkraščiu, tai priešinga kelio juosta. Mumyse gimė naujas tikslas – bet kokia kaina išlikti gyviems.
             Vos spėjome nuvažiuoti 10 kilometrų, pasirodė mūsų gelbėtojai – Latvijos policajai. Pamatęs policajus musų vairuotojas dar labiau padidino greitį. Policininkai liepė sustoti, vairuotojas neklausė. Tada Latvijos policininkai išsitraukė pistoletus ir nusitaikė i mus. Asta į tai reagavo gana gerai, na o aš prie tokių fokusų jau esu pripratęs... Ir tai palaužė mūsų vairuotoją. Jis sustojo. Visiems buvo įsakyta likti savo vietose.
             Ilgai vietoje neišsėdėjome, nuėjome pas policajus ir pradėjome aiškinti kaip ir kokiais tikslais susidėjome šitais neblaiviais piliečiais. Policininkai patikėjo, mes buvome laisvi. Kur eiti? – ar 10 kilometrų atgal, į Roją, ar 20 kilometrų į priekį, į Kolką. Pasirinkome antrąjį variantą. Ėjome pusantros valandos, per tą laiką pravažiavo trys masinos ir visos pilnos. Apskaičiavome, jei eisime 6 km/h greičiu, ryte trečią valandą busime Kolkoje. Bet eiti nereikėjo, nes greitai sutranzijome mūsų draugus – Latvijos policajus, ir su jais sėkmingai atkeliavome į Kolką.
             Buvo 21:40. Kadangi policininkai patruliavo, t.y. neturėjo ką veikti, nusprendė mums padėti – paieškoti mūsų kelio brolių. Su jų džipu išvažinėjome visą Kolką, nuvažiavome į Kolkos ragą, tada paplūdimiu – atgal. Nieko neradome! Buvo 22:00, todėl patraukėme į sutartą vietą – autobusų stotį, kuri pasirodo yra tik kaimiška pavargusi stotelė. O čia mūsų jau laukė Jotvingė ir Renata. Nesulaukę kitų draugų, keturiese patraukėme į Kolkos ragą. Ir 24:00 ten niekas neatėjo...
             Pasivaikščiojome. Papankavome. Pamiegojome. Ryte paaiškėjo, kad miegojau aš vienas, o mano draugelkos bijodamos sušalti visą naktį bėgiojo, tūpčiojo ir darė kitokius sportinius pratimus. Beja, mums kenkė ne tik šaltis, bet iš milijonas didelių uodų. Tiek daug uodų savo gyvenime aš dar nebuvau matęs.
             ~4:00AM. Pažiūrėjome saulėtekį jūroje, paplaukiojome ir nusprendėme, kad šioje apleistoje ir civilizacijos užmirštoje Kolkoje mes neturime ką veikti. Važiuosime į Venspilį. Kelias į Venspilį buvo žvirkelis, o kadango žvirkelis yra blogai, pasukome atgal, Rojos link. Mašinų nebuvo, ir kai pamatėme važiuojantį autobusą, nedvejodami jį sustabdėme. Keturi bilietai kainavo du latus.
             Iš Rojos visi keturi su girtais vietiniais piliečiais nuvažiavome į Talsi. Iš ten – į Kuldigą, iš Kuldigos, panaudoję seną gerą metodą – dviem sustoja, keturi važiuoja, nukeliavome į Liepoją (12:00). Jotvingė su Renata patraukė link namų, o aš ir Asta – prie juros. Paplaukiojom, pailsėjom ir nutranzinome į Nicą. Iš čia su fūra – į Klaipėdą, toliau – Kryžkalnis, ir 19:00 buvome namie.

Copyright © 1999 – 2011 by Remigijus Launikonis. All rights reserved.
E–mail: remigijus.launikonis(eta)gmail.com. Atnaujinta: 2012 09 05