Naujienos
Kelionės / žygiai
Kas yra kas...?
------------
E–paštas

SLOVAKIJA: ROPINĖJAM AUKŠTUOSIUOSE TATRUOSE
2007 04 28 – 2007 05 01

Nuotraukas žiūrėkite čia
Dalyviai: Rita, Stasiukas, Vitalija, Kristė, Andrius, Liudas, Jurga, Sandra, Tomas, Remigijus



             Mes nuolat stengiamės palikti pribezdėtus miestus! Todėl atsiradus ilgajam keturių dienų savaitgaliui, sugalvojome kelionę į Slovakiją, į Aukštuosius Tatrus. Sako ten labai gražu ir gaivu. Pažiūrėsim...
             Iš Lietuvos išvažiavome penktadienį vakare ir po keturiolikos valandų vairavimo atsiradome mažame Slovakijos kurortiniame miestelyje – Tatranska Lomnica. Buvo lygiai 8:21 kai mes išlipome iš automobilių ir pasijutome be galo alkani. Tad pradėjome intensyvias maisto parduotuvės ir viešos maitinimo įstaigos paieškas aplinkiniuose miesteliuose. Parduotuvę radome Stara Lesna miestelyje. Čia užsipirkome bananų, jogurtų, batonų ir, be abejo, alaus bei Tuzemsky Um. O eidami Stary Smokovec miestelyje netikėtai radome taverną, joje ir pavalgėme. Na, neypatingai skaniai, bet vis geriau nei nieko (juk buvo ankstus rytas ir visi normalūs restoranai dar miegojo)...
             Pasinaudojome keltuvu už 240 SKK (~24Lt) ir atsiradome kalnuose. Diena buvo saulėta, nors ir ūkanota. Dar būdami apačioje, mes įsigijome ir išstudijavome Aukštųjų Tatrų žemėlapį. Todėl ilgai negrybavome, patraukėme šiaurės vakarų kryptimi, o mūsų planas – pereiti per Velka Svišovka perėją ir atsirasti chatoje pri Zelenom plese, kurioje mes nakvosime.
             Ech, kokie gražūs kalnai... Ir koks gaivus oras... Neskubėdami mes ėjome akmenimis, bridome per sniegą, tada vėl ėjome akmenimis, kol atsiradome ant Velka Svišovka. Nuo čia į kitą pusę atsivėrė snieguotos kalnų keteros ir nejaukiai atrodantis Žaliojo ežero slėnis. Vieni į slėnį nusileido uolomis, kiti tiesiog ant subinių nučiuožė nuo kalno. Rezultatas – 18:00 visi turėjo po lovą chatoje ir dėvėjo sausas kojines, nes po pasivaikščiojimo per sniegą visų batai peršlapo kiaurai.
             Beje, už chatą mokėjome 350 SKK (~35Lt) žmogui. Už tokią kainą gavome lovas be patalynės šaltame rūsyje ir vos veikiantį dušą. Jautėmės šiek tiek apgauti, nes pradžioje sutarėme 250 SKK žmogui ir tik vėliau mergaitė iš chatos kaina pakeitė. Be to, penkiolika kartų turėjome prašyti, kad įjungtų šildymą rūsyje (nes kažkur juk turėjome išsidžiovinti batus, kojines, kelnes ir šiaip, sumokėję tiek, nenorėjome miegoti šaldytuve...). Šildymą įjungė, tačiau naktį vėl jį išjungė, o ryte ir vėl įjungė. Tipo "mes sutaupysim, o jie net nepastebės"...
             Ryte chatą pri Zelenom plese pavadinom "lieva chata", susikrovėm manatkes ir iškeliavome Skalnate pleso kryptimi. Šiandien eiti buvo lengva, nes žemyn vedė gerai išmintas takas ir mes džiaugėmės, kad nereikia klampoti per sniegą, kuris po didelio lietaus naktį buvo gerokai šlapesnis nei vakar. Pusantros valandos leidomės mišku žemyn, tada dar dvi valandas kilome aukštys, kol pasiekėme Skalnate pleso, vietą, kurioje vakar pradėjome žygį. Čia Andrius, Vitalija, Sandra ir Tomas nusprendė leistis žemyn, o mes, likusieji, patraukėme raudona trasa į pietus, Hrebienok link.
             Vos pradėjome eiti, supratome, jog raudona trasa čia raudonai nelygi. Palyginus su vakar dienos raudonąja, ši buvo zuikio dainos. Ėjome nerūpestingai, žiūrėjome įdėmiai, fotkinome viską aplink... Mes matėme ryškią vaivorykštę, aukštus krioklius ir, be abejo, naujas snieguotas kalnų keteras su didelėmis nukarusiomis uolomis. Į Stary Smokovec miestelį nusileidome maždaug 17:00. Greitai mūsų atvažiavo pasiimti bendražygiai. O pasirodo užduotį – surasti vietą nakvynei – jie įvykdė puikiai: išnuomojo visą namą už 20Lt žmogui. Vakarienę valgėme mūsų labai mylimoje Mončio tavernoje Stara Lesna miestelyje...
             Kitą rytą mūsų kompanija vėl pasidalino į dvi dalis: Andrius, Sandra ir Tomas išėjo į kalnus lengvai pasivaiščioti, na o mes, likusieji, nusprendėme šturmuoti Rysy viršūnę, kuri yra 2503 metrų aukštyje. Pradėjome Štriebske Pleso miestelyje ir vedini puikaus oro bei dar puikesnės nuotaikos ropojome į kalnus. Pradžioje ėjome taku, vėliau taką pametėme, nes viskas aplinkui buvo paskendę sniege, dar vėliau vėl radome taką, kopėme beveik ledynu, praėjome chatą pod Rysmi ir užlipome ant Rysy viršūnės. Kaip gražu ten buvo... Dangus mėlynas mėlynas, kalnai snieguoti snieguoti... Įdomu tai, kad Rysy kalnas yra ant Lenkijos Slovakijos sienos, t.y. į vieną pusę žiūri – Lenkija, į kitą pusę žiūri – Slovakija. Viršūnėje mes pafotkinome, pasėdėjome, pavalgėme... O kai pasidarė truputį šalta, pradėjome leistis. Nusileidome labai greitai, nes nuo kalno tiesiog nučiuožėme – kas ant kojų, kas ant nugaros, o kas tiesiog ant užpakalio. Apačioje sutikome Ritą ir Vitaliją, kurios su mumis pradėjo lipti į Rysy, bet vėliau sugalvojo, jog tingi ir nuėjo kitu, šiek tiek lengvesniu keliu. Maždaug 21:00 Stary Smokovec miestelyje susitikome su pasivaikščiotojų kompanija, užsipirkome lauktuvių ir – į kelią. O po keturiolikos valandų vairavimo mes sugrįžome namo.

Copyright © 1999 – 2011 by Remigijus Launikonis. All rights reserved.
E–mail: remigijus.launikonis(eta)gmail.com. Atnaujinta: 2012 09 05