Naujienos
Kelionės / žygiai
Kas yra kas...?
------------
E–paštas

EPIZODAS AUKŠTUOSIUOSE TATRUOSE
2008 07 04 – 2008 07 05

Nuotraukas žiūrėkite čia
Dalyviai: Lietuvos spauda



             Nežinau kada ir kam kilo ši idėja, bet Lietuvos spaudos vadovų komanda, plius kelios antros pusės ir dar keli rinkodaros žmonės liepos trečios dienos vakare išvažiavo į Aukštuosius Tatrus. Kelionės tikslas – pamatyti kalnus.
             Nesisekti pradėjo tik kirtus Lietuvos Lenkijos sieną. Mano vairuojamą automobilį sustabdė Lenkijos sienos pareigūnai ir betikrindami dokumentus pamatė, jog automobilio kėbulo numeris esantis ant kėbulo ir esantis techniniame pase nesutampa. Mane uždarė beveik į areštinę, o patys pradėjo situacijos analizę, kuri truko lygiai keturias valandas. Buvo šūdas, bet gerai, kad gavome leidimą keliauti toliau...
             Ryte maždaug dešimtą valandą atvažiavome į Stary Smokovec miestelį. Lietus nelijo, bet kalnai skendėjo rūke. Papusryčiavome, užsidėjome kuprines ir iškeliavome. Vienuolikai iš dvylikos dalyvių tai buvo pirmas žygis kalnuose. Todėl ėjome lėtai, bet užtikrintai. Lijo... Zamkovskeho chatoje išgėrėme alaus, visų nuotaika pasitaisė. Slėnis ir kalnų viršūnės nors iš rūke, visus žavėjo. Tačiau statūs kilimai iš kai kurių iščiulpė visą sveikatą. Pastarieji Terycho chatą pasiekė leisgyviai. Buvo maždaug pusė dviejų. Suvalgėme sriubos, išgėrėme arbatos, sušilome. Lauke pūtė nuo kojų verčiantis vėjas ir lijo, todėl susirengėme viską ką turėjome, apsigaubėme lietpalčiais ir keliavome toliau. Mūsų tikslas – įveikti Priečne perėją ir nusileisti iki Zbojonska chatos, kurioje mes turime rezervavę dvylika lovų.
             Stačiom slidžiom uolom kilome aukštyn, maždaug po valandos pamatėme perėją. Kaip ir visada, iš apačios perėja atrodė sudėtinga, stati, neįveikiama... Žingsnis po žingsnio lipome aukštyn, besikabindami už grandinių. Žemėlapyje pažymėtą valandos maršrutą įveikėme per tris valandas. Užlipę ant perėjos nieko nematėme – viskas skendėjo rūke, lijo ir putė stiprus vėjas. Tad nieko nelaukdami leidomės žemyn ir keliavome į Zbojinska chatą. Šlapi ir pavargę chatą pasiekėme devintą valandą vakaro. Vakarojome neilgai...
             Ryte ir vėl lijo, ir vėl pūtė stiprus vėjas. Mums neliko nieko kito, kaip atsisakyti savo planų ir leistis žemyn. Taip ir padarėme. Tą vakarą praleidome komfortabiliai: nakvojome viešbutyje, sėdėjome pirtyse ir žaidėme boulingą. O trečią kelionės dieną aplankėme Belianska urvus ir Veličkos druskos kasyklą prie Krokuvos...

Copyright © 1999 – 2011 by Remigijus Launikonis. All rights reserved.
E–mail: remigijus.launikonis(eta)gmail.com. Atnaujinta: 2012 09 05