Naujienos
Kelionės / žygiai
Kas yra kas...?
------------
E–paštas

MAROKAS
2010 09 26 – 2010 10 15

Pasakojimą skaitykite čia
Dalyviai: Jurga, Justė, Agnė, Andrius, Alminas, Mindaugas, Remigijus



Mekneso medinos vartai. Vartai buvo uždaryti, kai pabandžiau juos atidaryti, išgirdau policininko švilpuką... Aplankėme Moulay Idriss turgų. Čia buvo galima įsigyti ir vargšų gyvuliujų mėsytės... Moulay Idriss medina, graži, tvarkinga ir klaidinanti... Aplankėme Volubiliso griuvėsius...

Griuvėsiai – kaip griuvėsiai, sutvarkyti, prižiūrėti... O Volubiliso griuvėsių mozaikos tiesiog įspūdingos... Kolonos, kurių neįveikė žemės drebėjimas... Fezo medinos stogai, kuriuos matėme nuo viešbuvio terasos...

Asiliukas – didelis Fezo medinos prekeivių pagalbininkas. Juk prekes į mediną galima atgabenti tik nemotorizuotomis transporto priemonėmis... Žiūrint į odos raugyklas nesinorėjo vemti, nes į raugyklas žiūrėjome iš viršaus... Vargšai darbininkai, dienų dienas leidžia šūde, o uždirba skatikus. Juk didžiausią pelną pasiglemžia pardavėjai... Saulėje, ant stogų džiovinama oda...

Fezo medina – vienas didelis turgus... Fezo griuvėsiai... Vakare užlipome ant kalno ir žiūrėjome į Fezą iš viršaus... Musulmonų kapai Feze...


Geriam arbatą po Mėlynojo šaltinio aplankymo, o arabai bando parduoti mums viską... Dykuma prie Merzougos... Jurga dykymoje...

Mūsų karavanas keliavo per dykumą... Berberas dykumoje...


Berberas nuleido kupranugarį, kad aš galėčiau ant jo užlipti...


Nupirė mūsų kupranugaris. Numirė nuo senatvės... Jurga ir kupranugaris...




Jurga dykumoje... Aplankėme berberų kaimą...


Berberų troba... Kita berberų troba... Vietiniai mus sutiko nelabai svetingai... Mėtų arbatą berberas pila iš aukštai, nes ji turi būti geriama su puta...


Vidurdienio siesta po medžiu... Berberiškos picos gamyba: padaromas blynas, kuris užkasamas į smėli, o ant viršaus sukuriamas laužas... ...o čia rezultatas...


Saulėtekis dykumoje... Tolumoje matosi Alžyro horizontai...


Viesulas... Kalnai skendi smėlio audroje... Mūsų automobiliukas...


Keliaudami į Zagorą matėme dvi vaivorykštes... Jurga ir Justė prie El-Mansour-Eddahbi ežero... Pakeliui į Dades kanjoną slėnis buvo raudonas... Miestelyje, Dades upės slėnyje...


Žygiavome išdžiūvusia Dades upės vaga... ... Ir matėme daug kanjone užstigusių akmenų...


O dades kanjono viršūnės buvo labai orginalios... Pagaliau išlipome iš kanjono ir nusifotografavome... Komanda ilsisi ir žiūri į Dades kanjoną...


Išdžiūvusi upės vaga. Pavasarį čia pilna vandens, o dabar – sausra. Gyventojai upės dugne kasa molį, iš kurio ir stato savo namus... Ait Benhaddou medina... Dabar arabai čia negyvena... Gladiatorių arena filme "Gladiatorius" buvo nufilmuota šioje aikštėje...


Ait Benhaddou... Ait Benhaddou... Ait Benhaddou... Kaktuso vaisiai. Jų prisiskynėme, prisivalgėme, ir iš kur mums žinoti, kad kaktusų vaisiai aplipę mažais piktais spygliukais, kurie lenda visur...


Tipinis Maroko viešbutis... Marakešo medina. Ten, kur turistai nevaikšto... Turguje, Marakeše... Prieskoniai...


Džiovintų vaisių krautuvėle... Žyguoju į Toubkalį...


Toubkalį aplankėme keturiese... 4168 metrai virš jūros lygio... Atlaso kalnai – sausi ir nespalvoti...


Žygiuojame Imlilo link... El Jadidos medina. Maža, jauki, atsisukusi į jūrą..


Atlanto vandenynas... Laukai vandenyno pakrantėje yra patys derlingiausi...


Safio bokštas buvo nugriautas vandenyno bangų mūšos... Žydų kapinės Essoueroje... Aplankėme žuvies turgų Essoueroje. Nieko nepirkome...


Copyright © 1999 – 2011 by Remigijus Launikonis. All rights reserved.
E–mail: remigijus.launikonis(eta)gmail.com. Atnaujinta: 2012 09 05