Naujienos
Kelionės / žygiai
Kas yra kas...?
------------
E–paštas

KELIONĖ IR VĖL Į VAKARUS. BE NAMŲ! BE TIKSLŲ! BE PINIGŲ!...
2000 03 08 – 2000 04 13

Pasakojimą skaitykite čia
Maršrutas: Vakarų Europa
Davyvauja: Donatas ir Remigijus


Klebonija. Berlyno žiedas. Vokietija. Iškeliavom į vakarus su galbūt tikslu Londone susirasti darbą. Anksti pavasarį. Kai šalta ir daug lyja. Mums reikėjo stogo. Nulipome nuo autobano ir patraukem link pirmo miestelio. Užėjome į bažnyčią, ir pirmos patrauktos durys padovanojo mums šiltus namus... Vokietijos degalinė. Tranzuoju. Turbut jaukiausia vieta Europoje, man yra tranzuoti Vokietijos degalinėje. Daug automibilių važiuojancių greitai ir toli, suprantama vokiečių kalba. Vokietijoje nebūdavo strigimų. Niekada!... Kelyje. Vokietijos antrasis (A2) autobanas, vedantis į vakarus... Atkeliavau į Olandiją...

Amsterdamo lietuje... Amsterdamas. Tipo žiūrinėju knygas... Prisimenu jauku vyno gėrimą Amsterdamo lietuje. Ir nakvynę kažkokioje priekaboje, degalinėje. Ir raudonųjų žibintų kvartalą. Ir daug įvairių rasių ir tautybių žmonių, kurie visi save laike olandais... Anksti anksti ryte... Kai visi dar miega... Aš vaikštau po Amsterdamą. Man patinka anksti ryte vaikščioti po miestą. Visada patiko...

Iškeliauju. Bet žinau, kad aš dar čia sugrįšiu. Sugrįžau lygiai po mėnesio... Aš žinau, kur yra Briuselis... Briuselio televizijos bokštas... Dangoraižiai...

Briuselio verslo kvartalas ir aš... Aš smėlyje Briuselyje... Briuselio senamiestyje... Senamiestis...


Briuselis... Sysiojantis berniukas nesysioja... Aprengė... Kai vakaruose leidžiasi saulė, o tu stovi Paryžiaus centre, taip ir norisi bėgti į pirmą supermarketą, ir nusipirkti butelaitį vyno...

Paryžiuje... Aš, vynas, kilimelis... Ir visa tai Marso laukuose, Paryžiuje... Labai labai anksti ryte... Kai visi dar miega. Mane nufotkino Paryžiuje, prie Luvro... Notre Damo katerda...

Sėdžiu, žiūriu į Paryžių... Paprašiau dėdės prancūzo, kad nufotkintų, o jis pagalvojo, kad parduodu fotoaparatą... Sena... Triumfo arka...

Prie apžvalgos rato... Triumfo arka... Aš ir dėdės Gustavo Eifelio kūrinys... Jeigu atidžiai pažiuresite, dešinėje pamatysite mažytę laisvės statulą, nes didelę prancūzai padovanojo amerikiečiams...


Važiuojam iš Paryžiaus... Dėdės Čarlio de Golio oro uoste, Paryžiuje. Jeigu turi kapeikų, iš čia gali skristi bet kur... Pirmasis Prancuzijos greitkelis. Mes juo ėjome dešimt kilometrų. Paskutinius du pavežė policija... Pirmasis Prancuzijos greitkelis. Tranzuoju į šiaurę...

Taip atrodo fūra po mūsų ir lietuvių fūristų tūso... Danija. Kažkur prie Roskildo. Traukinyje. Toliau sėkmingai keliaujam į šiaurę... Aš kelte, o man už nugaros Helsigborgo senamiestis (Danija)... Plaukiu į Švediją. Švedijoj bandėm ieškoti darbo. Nuėjome į vieną sodybą, paklausinėjome... Nuėjome į kitą sodybą, paklausinėjome... Tada atsisėdom šalia mešlo krūvos, ir pradėjom filosofuoti: nusprendėm, kad darbo paieškosim tris dienas, ir jeigu nerasim, keliausim į pietus. Nes mes jauni, nes mes stoparai, nes mes dar spėsim prisidirbti... Po kelių minučių vieningai nusprendėm, kad darbo ieškosim tik šiandien, o jei nerasim, keliausim į pietus. Nes mums labai labai patinka keliauti. Nes mes labai labai norim į pietus. Dar po kelių minučių nusprendėm, kad nueisim į pora sodybų, ir jeigu nieko nerasim, keliausim į pietus. Nes pietuose yra šilta, nes pietuose yra daug saulės... Bet paskutinis nuosprendis buvo – eina šikt visi tie darbai, ir švedai, ir šiaurė. Mes norim keliauti. Mums reikia keliauti. Ir mes keliausim. Tos dienos vakare palikom Švedija...

Helsingore... Švedijoje prie jūros. Kitame krante – Danija... Lindau. Vokietijos pietus. Jaukus miestelis prie Bodeno ežero... Atvykau į Lichtenšteiną...

Reinas. Kaireje upės pusėje – Lichtenšteinas, dešinėje – Šveicarija... Vaduco gatvėje... Vaducas... Alpės, aš ir mano dešros valgymas...


Alpinė pieva... Aukštai aukštai Alpėse, Lichtenšteine aš stoviu su lazda, su kuria keliavau nuo pat Vaduco... Pro rūką matosi Vaducas... Aš sniege. Keliauju vis dar į pietus...

Nerūpi man ženklai. Aš žinau, kur yra pietūs... Už upės – Šveicarija... Ir tokie buna mano tranzai... Atkeliavau į Šveicariją. Guten Morgen!...

Bernas. Šveicarija... Ant Le Leman'o ežero kranto. Lozana, Šveicarija. Esu piktas, nes naktis buvo sunki... Lozanoje... Ženevoje yra didelis ežeras...

Ženevos ežere gyvena turbūt banginis... Viešbutyje, Bordo. Prancuzija. Ne patys pirkom. Nupirko senas stoparas, kažkada, prieš dvidešimt metų, daug keliavęs po Europą... Aš ant Pyla kopos. O prieš mane – Atlanto vandenynas... Kai vakarų pakrantėje leidžiasi saulė, o tu sėdi Atlanto vandenyno pakrantėje, ir dar turi tris butelius vyno, daugiau nieko ir nereikia...


Du vynai ir aš... Smėlyje geriu vyną, Atlanto vandenyno pakrantė. Archashon. Prancuzija... Kopa... Kita kopa...

Paplūdimys... Tokių medūzų ten daug... Tiltas iš vandenyno į krantą... Sėdžiu baskų žemėje...

Vandenynas baskų žemėje... Donostia (San Sebastian)... Pilyje... Ir vėl pilyje...

Aš pilyje ir vandenynas... Donostia (San Sebastian)... Šalia Don Kichoto ir Sančos Pančios... Krantas...


Ant uolų... Tas mažas dešinėje – Donatas... Bilbao... Ir vėl Bilbao...

Darau kalimočą. Kalimoča – ispanų studentų nacionalinis gėrimas: 50% kolos + 50% raudono vyno... Barbekių La Janqueroje. La Janquera – vieta, kur neįmanoma nesutikti stoparų. Ispanijos Prancūzijos pasienis... Einu į Prancūziją... Vynas ant Noterdam de Garde kalno. Marselyje...

Marselis nuo Noterdam de Garde kalno. Prisimenu Marselio lietų. Šiltą ir jaukų. O nuo Marselio laikų man patinka lietus... Aš, Napoleono triumfo arka ir šiek tiek Viduržemio jūros... Viduržemio jūra Marselyje... Ilgos ir siauros Marselio gatvės...
Copyright © 1999 – 2011 by Remigijus Launikonis. All rights reserved.
E–mail: remigijus.launikonis(eta)gmail.com. Atnaujinta: 2012 09 05